savo Tautos egzistenciją ir baltųjų vaikų ateitį.
(Deividas Leinas)
Parengtas pilnas
Benito Musolinio
Fašizmo doktrinos
pataisytas tekstas Lietuvių kalba su pilnais papildymais.
.png){kind=small}
LIETUVI!
JEI NESI ABEJINGAS SAVO RASĖS IR TAUTOS, TĖVYNĖS LIETUVOS ATEIČIAI - ATEIK Į VIENINGOJO LIETUVIŲ NACIONALDARBININKŲ SĄJŪDŽIO ORGANIZUOJAMĄ MITINGĄ GEGUŽĖS 27 DIENĄ 17 VALANDĄ ŠIAULIŲ PRISIKĖLIMO AIKŠTĖJE!
LIETUVA, PABUSK!
ŠTURMUOTOJAS
SEPTINTASIS NUMERIS
ŠEŠTASIS NUMERIS
Nuorodos į straipsnius ir tinklalapius lietuvių kalba:
Žmonės:
Mindaugas Murza-Gervaldas
Jose Antonijo Primo de Rivera
Julijus Streicheris
Idėjos:
NSDAP Programa Lietuviškai
Literatūra internete:
Siono Isminciu Protokolai
Korneliu Zelea Kodreanu: Ištrauka iš ”Mano legionieriams”
Josefas Gėbelsas: Naci Soci - Klausimai ir atsakymai Nacionalsocialistams
Robertas Lėjus: Nuodingasis pasaulio marazmas
Benito Musolini: Fašizmo doktrina
Alfredas Rosenbergas: XX Amžiaus Mitas - Recenzija
Der Stürmer Lietuviškai
Vasario 23 - iąją, 1930 - aisiais mirė Horstas Veselis, kuris buvo studentas ir SA grupės Berlyne vadas. Jis mirė ligoninėje, kurioje jis gulėjo po to, kai jį užpuolė komunistai sausio 14 - ąją. Veselis tapo geriausiai žinomu nacionalsocialistinio judėjimo kankiniu.
Horsto Veselio kapas.
Dr. Paulius Josefas Gėbelsas
KELK AUKŠTAI VĖLIAVĄ!
Buvo vėlyvas vakaras ir aš mėgavausi retu malonumu, skaitydamas gerą knygą. Aš buvau atsipalaidavęs ir ramus. Suskambėjo telefonas. Aš neramiai pakėliau ragelį. Tai buvo blogiau, negu tikėjausi: „Horstas Veselis buvo pašautas“. Drebėdamas iš baimės, paklausiau: „Negyvas?“. „Ne, bet nėra jokios vilties.“ Aš jaučiuosi, lyg aplink mane griūtų sienos. Tai buvo neįtikėtina. Negali būti!
Po kelių dienų aš įžengiau į mažą palatą pirmame ligoninės aukšte ir buvau šokiruotas vaizdo. Kulka galvoje šiam didvyriškam jaunuoliui padarė siaubingą žalą. Jo veidas buvo sumaitotas. Aš vargiai jį atpažįstu. Bet jis yra laimingas. Jo skaidrios, šviesios akys blizga, nors mes negalime ilgiau kalbėti. Daktaras jam liepė būti ramiam. Jis tik kartoja kelis žodžius: „Aš esu laimingas“. Jam nereikia to sakyti. Tai galima matyti, pažiūrėjus į jį. Jo jauna, šviesi šypsena nugali kraują ir žaizdas. Jis vis dar tiki.
Aš sekmadienio popietę sėdėjau prie jo lovos, kol iki vakaro ėjo minios lankytojų. Galima viltis... Jis sveiksta. Karštis nukrito, žaizdos pagijo. Kos pusiau atsisėdo ir šnekėjo. Apie ką? Kvailas klausimas! Apie mus, apie judėjimą, apie savo idėjos draugus. Jie šiandien stovėjo už durų ir vienas po kito užeidavo ir iškeldavo ranką akimirkai pasveikinti jaunąjį vadą. „Aš neįsivaizduoju to kitaip!”
Aš žiūriu į jo rankas, kurios dabar yra mažos ir baltos. Jo tvirta nosis yra išsikišusi jo veido viduryje ir jo dvi šviesios akys švyti. Bet sugrįžo karščiavimas? Jis negali valgyti, jo jėgos pamažu senka, nors jo dvasia išlieka šviežia ir pasirengusi. Jam neleidžiama skaityti. Jis tegali kalbėti. Yra sunku paklusti seselės įspėjimui. Ar aš kada nors jį vėl pamatysiu? Kas žino! Jeigu neišsivystys kraujo užkrėtimas, viskas bus gerai.
Už durų stovi vieniša motina. Jos veidas atspindi klausimą: „Ar jis išgyvens?“ Ką besakyti, jei ne „taip“? Aš mėginu įtikinti save ir kitus.
Išsivysto kraujo užkrėtimas. Nuo ketvirtadienio telieka mažai vilties. Jis nori pašnekėti su manimi.
Daktaras man duoda minutę. Kaip yra sunku įeiti į palatą pro mirties žvilgsnį! Jis nežino, kokia rimta yra jo būklė. Bet jis jaučia, kad tai gali būti paskūtinis kartas: „Neišeik iš čia!” – maldauja jis, sako jo akys, jo rankos, jo įkaitusios sausos lūpo, man išeinant sunkia širdim. Aš bijau, kad jį pamačiau paskutinį kartą.
Šeštadienio rytas. Yra beviltiška. Daktaras daugiau nebeįleidžia lankytojų. Jam prasidėjo haliucinacijos. Jis netgi daugiau nebeatpažįsta savo motinos.
Pusė septynių šeštadienio ryte. Jis miršta po sunkios kovos. Po dvejų valandų, stovėdamas prie jo lovos, aš negaliu patikėti, kad tai yra Horstas Veselis. Jo veidas yra geltonas, žaizdos vis dar pridengtos baltais pleistrais. Ant jo smakro matosi ražienos. Jo pusiau atmerktos akys, tartum stiklinės, spokso į amžinybę, su kuria susiduriame mes visi. Mažos šaltos rankos guli gėlių apsupty, ir raudonų tulpių, ir našaličių.
Horstas Veselis išėjo. Jo mirtingieji palaikai apleido konfliktą ir kovą. Tačiau aš galiu beveik fiziškai jausti jo dvasią, kylančią gyvuoti su mumis. Jis tuo tikėjo, jis tai žinojo. Jis pats parašė žodžius: Jis „dvasia žygiuoja mūsų gretose“.
Vieną dieną, vokiškoje Vokietijoje, darbininkai ir studentai kartu žygiuos, dainuodami jo dainą. Jis bus su jais. Jis ją parašė ekstazės, įkvėpimo akimirkoje. Daina plaukė iš jo, gimusi iš gyvenimo ir tą gyvenimą liudijo. Rudieji kariai ją dainuoja per visą šalį. Po dešimties metų vaikai ją dainuos mokyklose, darbininkai gamyklose, kareigiai žygiuose. Jo daina padaro jį nemirtingu. Tai yra kaip jis gyveno, tai yra kaip jis mirė. Klajotojas tarp dvejų pasaulių: tarp vakarykštės dienos ir rytojaus, tarp to, kas buvo ir to, kas bus. Vokietijos revoliucijos karys! Kadaise jis stovėjo su savo ranka ant savo diržo, su jaunystės šypsena savo raudonose lūpuose, visada pasirengęs rizikuoti savo gyvybe. Tokį mes jį ir atminsime.
Aš matau žygiuojančias nesibaigiančias dvasių kolonas. Pažeminta tauta kyla ir pradeda judėti. Atsibundanti Vokietija reikalauja savo teisių: Laisvės ir klestėjimo!
Jis savo dvasia žygiuoja už jų. Daugelis jo nepažįsta. Daugelis bus išėję, kur dabar yra jis. Daugelis kitų bus atėję. Jis su jais tyliai ir sąmoningai džiaugiasi. Plėvesuoja vėliavos, skamba trimitai, skamba dūdos ir iš milijono sielų skamba Vokietijos revoliucijos daina:
Kelk aukštai vėliavą!
1952 - ųjų vasario 19 - ąją mirė norvegų rašytojas Knutas Hamsunas, kuris gavo Nobelio literatūros premiją 1920 - aisiais. Po Adolfo Hitlerio mirties, Knutas Hamsunas parašė nekrologą Fiureriui laikraštyje "Aftenpost":
"Aš nesu vertas garsiai prabilti apie Adolfą Hitlerį, jo gyvenimas ir darbai iššaukia sentimentalius jausmus. Jis buvo karys, karys už žmoniją ir teisingumo visoms tautoms evangelijos pranašas. Jis buvo aukščiausios rūšies reformatorius ir jo istorinė lemtis buvo, kad jis gyveno nepalyginamo žiaurumo, kuris jį pabaigoje nuvertė, laike. Taip eilinis vakarų europietis gali žiūrėti į Adolfą Hitlerį. Ir mes, jo mielieji pasekėjai, lenkiame galvas jam mirus."
2010 - ųjų vasario 12 - oji - Julijaus Štreicherio 125 - asis jubiliejus!
Julijaus Streicherio Politinis testamentas
Julijaus Streicherio Politinis testamentas, pdf
NSDAP Programa Lietuviškai.
2010 metų vasario mėnesį sukanka 90 metų nuo NSDAP įkūrimo 1920 metų vasario 24 dieną. Norime, kad Lietuvių Nacija susipažintų su vokiečių nacionalsocialistų idėjomis.
Dr. Roberto Lėjaus veikalas
"Nuodingasis pasaulio marazmas"
vaizdingai ir populiariu stiliumi aptaria žydų klausimą. Savo trumpame veikale jis tikėjosi III Reicho pergalės antrąjame pasauliniame kare prieš žydiją, tačiau, deja, 1945 metais nacionalinė Idėja Europoje patyrė fizinį pralaimėjimą. Mes šį veikalą, kartu su kitais, leidžiame Lietuvių kalba tikėdamiesi, kad tai padės visuomenės švietimui, prisidės prie Nacionalsocializmo Idėjos pergalės Lietuvoje, Europoje ir pasaulyje.
Dr.Gėbelso "Naci Soci" LIETUVIŠKAI!
Naci Soci - Klausimai ir atsakymai Nacionalsocialistams
JUDOFILIJA LIETUVOS UŽSIENIO REIKALŲ
VLNDS Steigiamoji Deklaracija!
BROLIAI IR SESERYS LIETUVIAI! SKAITYKITE ŠTURMUOTOJĄ!
MIELI DRAUGAI!
Jūs skaitote estų nacionalsocialistų pagrindinį puslapį, kuris siūlo išsamų nuorodų, kurios yra sudėliotos pagal kategorijas, sąrašą. Tai leidžia bendraminčiams Estijoje, kaip ir užsienyje, lengvai susirasti reikiamą informaciją. Ateityje mes tikimės skelbti žinias, prie įdomių straipsnių rašymo ir vertimo iš praeities ir dabarties.
Taipogi, mes norime sukurti ryšius su Jumis, draugai Lietuvoje!
Jūs galite prisidėti ir dalintis savo darbu šio tinklapio tvarkyme.
Heil Hitler!
Redaktoriai
Rašykite mums adresu: natsionaalsotsialism@gmail.com
